Kauno Aušros” gimnazija – pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. 1915 m. vokiečiams okupavus Kauną,  iš 100 tūkst. gyventojų buvo likę tik 14 tūkst., nes dar karo pradžioje visiems žymesniems visuomenės veikėjams buvo įsakyta išsikraustyti iš miesto. Visuomeninis gyvenimas mieste apmirė, tačiau aktyviai veikė keletas organizacijų. Iš jų veikliausios ir įtakingiausios ­– Lietuvių švietimo draugija „Saulė“ bei Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Kauno skyrius, kurio vicepirmininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis rugsėjo  pradžioje iš vokiečių valdžios išsirūpino leidimą steigti Kaune pirmąją  lietuvišką gimnaziją. „Saulės“ draugijos vardu buvo sušauktas viešas Kauno miesto gyventojų susirinkimas, kurio metu nutarta nedelsiant steigti gimnaziją, priimant į ją ne tik lietuvius, bet ir kitų tautybių moksleivius. Taip 1915 m. lapkričio mėn. darbą pradėjo keturklasė pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. Laikinai, kol bus rastas tinkamas žmogus, gimnazijai vadovauti sutiko kun. K. Šovys. 1916 m. pradžioje direktoriumi paskiriamas prof. Pr. Dovydaitis.

Gimnazijos direktorių ir gimnazijos pavadinimų kaitos sąrašas

Pirmosios gimnazijos patalpos senamiestyje buvo menkai pritaikytos mokslui, todėl 1917 m. mokykla persikėlė į „Saulės“ draugijos rūmus, o 1918 m. – į  buvusios Kauno imperatorienės Marijos Fiodorovnos kilmingųjų mergaičių gimnazijos patalpas  (Laisvės al. 55).  1969-1972 m. vykusios  rekonstrukcijos metu senasis trijų aukštų pastatas buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo naujas keturaukštis.

1915 m. pabaigoje buvo atidarytos pirmosios keturios gimnazijos klasės, kuriose pradžioje mokėsi apie 60 mokinių.  1917 m. gimnazija jau turėjo pirmas šešias gimnazijos klases ir 200 moksleivių, 1923 m. – jau 650 mokinių. Gimnazijoje nuo pat įsikūrimo veikė įvairūs būreliai, moksleivių organizacijos, lavinimosi kuopelės. Jau 1917 m. pabaigoje, „Saulės“ gimnazijoje ėmė veikti ateitininkų organizacija, 1918 metų pradžioje buvo įkurta pirmoji skautų skiltis.

Kuriant pirmąją lietuvišką gimnaziją Kaune, didžiausia problema buvo rasti mokytojų. Tik įkurtoje gimnazijoje dirbo keturi mokytojai:  K. Šovys – direktorius ir vokiečių kalbos mokytojas, K.V.Banaitis dėstė bendrąją istoriją, geografiją, lotynų ir prancūzų kalbas, S. Naudžius – lietuvių kalbą, aritmetiką, dailyraštį ir paišybą, A. Virelūnas – lietuvių kalbą ir literatūrą. Mokyti galėjo tik asmenys, turintys specialius vokiečių valdžios leidimus. Kai kurie išvis neturėjo jokio pedagoginio pasirengimo. Direktoriauti pradėjęs Pr. Dovydaitis stengėsi sustiprinti mokytojų personalą.  Padėtis pasikeitė, kai iš Rusijos ėmė grįžti pasitraukę lietuviai mokytojai, o dar vėliau – kai įkurtas Lietuvos universitetas ėmė rengti mokytojus. Didėjant mokinių skaičiui, daugėjo ir mokytojų.  Jie buvo skirstomi į etatinius ir laisvai samdomus.  Didžioji dalis gimnazijos mokytojų buvo vyrai: iš 114 mokytojų, dirbusių gimnazijoje 1920 – 1940 m., 95 buvo vyrai.

1919 m. gimnaziją baigė pirmoji laida. 

1920 m. gimnazija buvo suvalstybinta.

1922 m. gimnazijai pradėjo vadovauti prof. M. Biržiška, kurio iniciatyva 1923 m., minint pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40 metų sukaktį, gimnazija pavadinta „Aušros“ vardu.

1923 m. gegužės 3 d. įvyko pirmoji Medelių sodinimo šventė Kaune, Eigulių kaime. Idėją Kauno „Aušros“ gimnazijai pasiūlė prof. T. Ivanauskas. Vėliau ši šventė tapo miesto ir visos Lietuvos gimnazijų tradicija. Tai metais „Aušros“ gimnazijos mergaičių krepšinio komanda laimėjo Kauno miesto krepšinio pirmenybes. „Aušros“ mergaičių ir berniukų krepšinio komandos buvo vienos pajėgiausių Kaune iki pat sovietinės okupacijos. Dažnai tie patys moksleiviai buvo įvairių sporto šakų komandų nariai.

1924 m. įsteigtas folkloro ratelis, dūdų orkestras.

1925–1926 m. m. gimnazijoje aktyviai veikė Tėvynės pažinimo kuopelė, vadovaujama mokyklos inspektoriaus, istoriko Povilo Spudo. Mokiniai daug keliavo, rinko tautosaką, senienas.

Gimnazijoje norinčių mokytis buvo daugiau nei leido galimybės, todėl tame pačiame pastate  buvo atidaryta komercinė mokykla, dirbusi popietinėmis valandomis. 1927 m. buvo vykdoma šios mokymo įstaigos reorganizacija – „Aušros“ gimnazija buvo išskirta į Kauno „Aušros“ berniukų ir mergaičių gimnazijas. Komercinė mokykla uždaroma, o abiejose gimnazijose įkuriamos komercinės klasės.  Mergaičių gimnazija įsikūrė  buvusiuose Seimo rūmuose, berniukų liko senose patalpose.  Pirmaisiais metais po išskaidymo berniukų gimnazijoje 7-ose ir 8-ose klasėse dar mokėsi ir mergaitės, o 1929 m. gimnazija išleido jau  tik berniukų pirmąją laidą.

1930 m. mokyklose buvo uždraustos srovinės mokinių organizacijos, tačiau veikė skautai ir daug dalykinių būrelių: gamtos, matematikos, dailės ir pan. 

Didžiulę įtaką Lietuvos moksleivių sportui padarė vadinamoji Kanados taurė. 1935 m. Lietuvos garbės konsulas Kanadoje pulkininkas Grant-Suttie įsteigė pereinamąją taurę sportiškiausiai Lietuvos gimnazijai. Pirmaisiais metais ją iškovojo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazija.

1936 m. miesto chorų šventėje dalyvavo gimnazijos 4-ių balsų vyrų choras, vadovaujamas J. Švedo.

1940 m. birželio 15 d. buvo okupuota Lietuva. Tą dieną gimnazijoje buvo įteikti atestatai ir turėjo vykti išleistuvių šventė. Rudenį berniukų ir mergaičių gimnazijos buvo sujungtos, pakeistas mokyklos pavadinimas.

1941 m. birželio mėn.  dar vyko pamokos ir abitūros egzaminai, o į klasę neateidavo tai vienas, tai kitas mokinys. Vyko trėmimai. Atestatų įteikimo šventė sutapo su karo pradžia. Jie buvo įteikti jau valdant naciams. Vidurinės mokyklos vėl vadinamos gimnazijomis.

1942 m. gimnazija iškelta į Jėzuitų gimnazijos patalpas. Didinamas vokiečių pamokų skaičius. Gimnazistai atlieka kuro ruošimo prievoles, kasa apkasus.

1944 m. įteikiami tik atestatų nuorašai, patvirtinti notaro.

1947 m. gimnazijos futbolo komanda tampa TSRS vidurinių mokyklų pirmenybių čempionais.

1948 m. gimnazija  pavadinama Komjaunimo vardu.

1949 m. vidurinės mokyklos pertvarkomos į vienuolikmetes.

1950 m. mokykloje atsiranda pradinės klasės.

1954 m. mokykla vėl tampa mišri; berniukai mokosi kartu su mergaitėmis.

1955 m. mokyklą baigė paskutinė berniukų laida.

1958 m. įvyksta 40-ies laidų susitikimas.

1960 m. įkuriamas internacionalinis klubas, aktyviai bendradarbiavęs su kitomis šalimis.

1962 m. įkuriamas mokyklos muziejus.

1968 m. įvyksta 50-ies laidų susitikimas.

1969 m. pradedama mokyklos pastato rekonstrukcija. Mokykla iškeliama į kitas patalpas.

1971 m. pradėtas sustiprintas dailės mokymas. Tai buvo pirmoji tokio tipo mokykla Lietuvoje. Užbaigus sustiprinto vaizduojamojo meno programą buvo ruošiami baigiamieji darbai. Po darbų gynimo abiturientai kartu su atestatu gaudavo specialius pažymėjimus.

XX a. vidurio okupacijos skaudžiai pakoregavo Lietuvos istoriją. Dalis tautiečių, ieškodami saugesnės vietos,  atsidūrė karo išvargintuose Vakaruose. Tarp jų  ir „Aušros“ gimnazijos moksleiviai ir mokytojai – aušrokai. Vieniems teko ieškotis darbo, kitiems toliau tęsti mokslus. Bėgant metams gyvenimas tarsi susitvarkė, tik neblėso tėvynės ilgesys, jaunystės prisiminimai. 1971 m. vasario 24 d. užsienio lietuvių laikraštyje  „Draugas“ buvo  rašoma: „Toronto mieste, Kanadoje, gyvenantiems aušrokams kilo graži mintis paminėti 50-ies metų sukaktį nuo Kauno gimnazijos pavadinimo atgimimo sąjūdžiui reikšmingu „Aušros“ vardu“.  Tai buvo tarsi kvietimas į pirmąjį aušrokų suvažiavimą. Antrasis įvyko 1982 m. Čikagoje, o trečiasis – 1986 m. vėl Toronte.

1972 m. baigta pastato rekonstrukcija. Mokykla vėl įsikuria Laisvės alėjoje.

1988 m. veiklą pradeda Sąjūdžio rėmimo grupė.

1989 m. mokyklai grąžintas „Aušros” vardas. Išleidžiamas pirmasis „Aušrelės” numeris.

1994 m. padedamas leisti mokyklos metraštis. Įrengta kompiuterių klasė.

1995 m. devintosioms klasėms suteikiamas pirmųjų gimnazijos klasių statusas. Minimas gimnazijos 80-metis. Surengta kūrybinių darbų savaitė.

1997 m. įkurta dailės galerija. Atkurta skautų organizacija.

1998 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Vyko 80-ies laidų susitikimas.

1999 m. pirmajai atkurtos gimnazijos laidai atestus įteikė LR Prezidentas V.Adamkus. Įkuriamas etnografijos muziejus-kabinetas.

2000 m. profilinio mokymo įgyvendinimas.

2001 m. vyksta dailinio ugdymo 30 metų jubiliejaus šventė. Išleidžiama paskutinė sustiprinto dailinio ugdymo laida. Pradedama dirbti pusmečiais.

2002 m. įvesta darbo diena be skambučių, kuratorių pareigybė.

2004 m. įkuriamas kompetencijos – gabių vaikų ugdymo centras. Surengiama „Aušrovizija“.

2005 m. vyko IV aušrokų suvažiavimas.

2009 m. vyko 90-ies laidų susitikimas.

2011 m. pagal mainų programą gimnazijos delegacija lankėsi JAV Carolina friends school.

2012 m. lankėsi arkivyskupas Luigi Bonazzi – Šventojo tėvo atstovas Baltijos šalyse.

2013 m. vyko „Aušros“ vardo suteikimo 90-is.

2015 m. paminėtas  „Aušros“ gimnazijos 100-metis.

2018 m. gimnaziją baigė 100-oji laida.

Uždaryti Meniu