KAI KAUNE DVI  „AUŠROS“ ŠVIETĖ

1923 m.,  švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40 metų jubiliejų, tuo metu gimnazijai vadovavęs  Nepriklausomybės Akto signataras  prof. M. Biržiška pirmajai lietuviškai gimnazijai Kaune pasiūlė „Aušros“ pavadinimą.

1927 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos įsakymu mišri Kauno ,,Aušros“ gimnazija buvo padalinta į dvi dalis. Taip atsirado ,,Aušros“ berniukų valstybinė gimnazija su 16 paralelių klasių ir ,,Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija su 14 paralelių klasių, kurios buvo perkeltos į Seimo gatvėje buvusius rusų grafo Platovo gimnazijos (vėliau Seimo) rūmus. Mišrioji „Aušros“ gimnazija buvo išskirta į dvi dalis ir dėl siekio sumažinti Kaune seniai jaučiamą lietuvių gimnazijų trūkumą: norinčių mokytis lietuvaičių buvo daug daugiau, nei įkuriamos gimnazijos įstengė sutalpinti. Beveik visas buvusios mišriosios berniukų ir mergaičių gimnazijos materialinis turtas po minėtos reformos pasiliko senosios „Aušros“ dispozicijoje. Naujajai mergaičių gimnazijai apie 30 tūkstančių litų skyrė Švietimo Ministerija (tais laikais tai nebuvo itin didelė suma), dalį reikalingo mokymosi inventoriaus padėjo įsigyti aktyviai veikęs Tėvų komitetas. Tuo metu berniukų gimnazijoje mokėsi 581 mokinys, o mergaičių – 573 mokinės. Pradžioje kurį laiką direktoriauti abiem gimnazijoms teko prof. M. Biržiškai. Vėliau mergaičių gimnazijos direktoriumi tapo dr. K. Jokantas. Jis teigė, kad gimnazija privalo duoti bendrą išsilavinimą, o specialybę jau vėliau įsigis kiekvienas pagal polinkį. Kiekvienas gimnazijos direktorius buvo šviesulys gimnazistų kelyje į gyvenimą, todėl ir pasklido aušrokų žodžiai, darbai po Lietuvą ir už jos ribų.

Iki 1940m. „Aušros“ berniukų ir mergaičių gimnazijos išleido 22 abiturientų laidas. Šimtų abiturientų tarpe  daug įžymių žmonių – tai mokslininkai M. Alseikaitė-Gimbutienė, R. Jablonskytė – Rimantienė, K. Avižonis, S. Sužiedėlis, E. Gudavičius, A. Žukauskas; menininkai M. Mironaitė, O. Knapkytė, K. Kaveckas, E. Kaniava, R. Geniušas, Ch. Potašinskas, G. Padegimas, L. Zelčius, A. Žekas, J. Gricius, V. Žalakevičius, R. Verba, J. Aistis, A. Churginas, V. Bložė, A. Miškinis, R. Antinis, G. Kalpokas ir daugelis kitų.

1940 m. sovietai okupavo Lietuvą ir užgesino abi „Aušras“, švietusias Kaunui, Lietuvai ir pasauliui…