Tuo laikotarpiu gimnaziją baigė  475 abiturientai. Jų tarpe:  

21-oji laida: Jonas Čepaitis (aktorius), Kazys Veverskis (LLA įkūrėjas ir ideologas);

22-oji laida: Juozas Lukša ir Jurgis Lukša (Lietuvos laisvės kovų dalyviai);

23-oji laida: Česlovas Kavaliauskas (kunigas, Biblijos vertėjas, Norilsko sukilimo dalyvis), Jonas Kavaliauskas (aktorius), Jurgis Bobelis (inžinierius), Kazys Bobelis (VLIK-o pirmininkas, LR seimo narys), Gerutis Kalpokas (dailininkas), Henrikas Šimkus (gydytojas), Kęstutis Miklas (inžinierius, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas);

24-oji laida: Vytautas Eidukaitis (aktorius);

25-oji laida:  Henrikas Vancevičius (aktorius, režisierius);

26-oji laida: Stepas Butautas (krepšininkas), Vytautas Grivickas (baletmeisteris režisierius);

27-oji laida: Leonardas Zelčius (aktorius), Algis Mickis (farmakologas, profesorius), Gabrielius Žemkalnis (Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas);

28-oji laida: Arnas Raimundas Dineika (architektas, profesorius), Algirdas Lašas (inžinierius);

29-oji laida: Henrikas Algis Žiūraitis (dirigentas);

30-oji laida: Edvardas Gudavičius (istorikas), Vytautas Bložė (poetas), Vytautas Žalakevičius (režisierius).

Tuo laikotarpiu:

1939 m. gimnazija pradėjo ruoštis artėjančiam 25-čio jubiliejui,

1940 m. birželio 15 d. buvo okupuota Lietuvą. Tą dieną gimnazijoje buvo įteikti atestatai ir turėjo vykti išleistuvių balius. Rudenį berniukų ir mergaičių gimnazijos buvo sujungtos, pakeistas mokyklos pavadinimas

1941 m. birželyje dar vyko pamokos ir abitūros egzaminai, o į klasę neateidavo tai vienas, tai kitas mokinys. Vyko trėmimai. Atestatų įteikimo šventė sutapo su karo pradžia. Jie buvo įteikti jau valdant naciams. Daug gimnazistų dalyvavo birželio sukilime. Vidurinės mokyklos vėl vadinamos gimnazijomis.

1942 m. gimnazija iškelta į Jėzuitų gimnazijos patalpas. Didinamas vokiečių pamokų skaičius. Gimnazistai atlieka kuro ruošimo prievoles, kasa apkasus.

1943 m. Trys vienos klasės mokiniai – Valdas Adamkavičius (Adamkus), Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis ir Liūtas Grinius nutarė leisti pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“ Vėliau prie jų prisijungė Benediktas ir Vytautas Mačiuikos. Ilgainiui susiorganizavo ryšininkų grupelė, kuri platino šį leidinį net ir kituose miestuose.  1944 m. šiuo leidiniu susidomėjo gestapas. G. Landsbergis buvo suimtas. V. Adamkui teko slapstytis.

1943-1944 m.m. gimnazijos krepšinio komanda – Kauno gimnazijų čempionė.

1944 m. frontas jau artėjo prie Kauno. Nacių valdžia pranešė, kad gimnazistai gaus atestatus, jei stos į kariuomenę. Gimnazijos direktorius tuos atestatus padavė Kauno miesto notarui, kuris padarė oficialius nuorašus ir gimnazistams paslapčia išdalino. įteikiami tik atestatų nuorašai, patvirtinti notaro.

1947 m. gimnazijos futbolo komanda tampa TSRS vidurinių mokyklų pirmenybių čempionais.

1948 m. gegužės 1d. – staigi ir netikėta mylimo gimnazijos direktoriaus Felikso Treigio mirtis.

1948 m. gimnazija  pavadinama Komjaunimo vardu.

 

Uždaryti Meniu
Skip to content