Tuo laikotarpiu gimnaziją baigė 377 abiturientai. Jų tarpe:

1-oji laida: Ona Galdikaitė (poetė), Jadvyyga Bradauskaitė (ilgametė „Aušros“  gimnazijos mokytoja).
4-oji laida: Robertas Antinis (skulptorius), Ona Girčytė (istorikė).
5-oji laida: Dzidas Budrys (ekonomistas, profesorius).
6-oji laida: Simas Sužiedėlis (istorikas).
7-oji laida: Kazys Kilna (laisvės kovų dalyvis), Mykolas Žilinskas (kolekcionierius).
8-oji laida: Jonas Nabažas (kompozitorius), Gražina Tulauskaitė (poetė),  Kondradas Kaveckas (kompozitorius, dirigentas), Algimantas Jakševičius (režisierius), Antanas Miškinis (poetas), Algirdas Vokietaitis (laisvės kovų dalyvis).
9-oji laida: Jonas Aistis-Aleksandravičius (poetas),  Leonas Nasvytis (sporto ir visuomenės veikėjas).
10-oji laida: Gerardas Žilinskas (matematikas).

Tuo laikotarpiu:

–  1919 m. buvo nustatytas stojančiųjų amžiaus cenzas, stojantiems reikėjo laikyti egzaminus.
–  1924/1925 m. m. už mokslą reikėjo mokėti 100 litų, o nuo 1927/1928 m. m. – 150 litų per metus.
– 1923 m. gegužės 3 d. įvyko pirmoji Medelių sodinimo šventė Kaune, Eigulių kaime. Idėją Kauno „Aušros“ gimnazijai pasiūlė prof. T. Ivanauskas. Vėliau ši šventė tapo miesto ir visos Lietuvos gimnazijų tradicija.
– 1923 m. „Aušros“ gimnazijos mergaičių krepšinio komanda laimėjo Kauno miesto krepšinio pirmenybes. „Aušros“ mergaičių ir berniukų krepšinio komandos buvo vienos pajėgiausių Kaune iki pat sovietinės okupacijos.
– 1924 m. įsteigtas folkloro ratelis, dūdų orkestras.
– 1925 metų rugsėjo 25 d. Pedagogų taryba nutarė, kad visi moksleiviai iki spalio 10 d. privalo įsigyti „taisyklių nustatytą uniformą“.
–  1925–1926 m. m. 8a berniukų klasėje vyko istorijos pamoka. Inspektorius P. Spudas,  kalbėdamas apie Napoleono grįžimą į valdžią iš tremties Elbos saloje, akcentavo jo 100 dienų valdymą. Šios klasės mokiniams kilo mintis: „O kodėl gi ir mums nesuorganizavus šventės-vakarėlio, skirto likusių 100 dienų iki mokslo metų pabaigos paminėti?“ Apskaičiavę, kada toji šimtosios dienos data, suorganizavo pirmąjį vakarėlį-šventę.  Pasikvietė žymių to meto žmonių, paruošė meninę programą. 1927 m. ši šventė tapo tradicinė, išlikusi iki šių dienų ir paplitusi visoje Lietuvoje.
–  1927 m. kovai su rūkymu palaikyti 3b klasė įkūrė „Tigro“ kuopelę,  kuri vėliau peraugo į sporto
–  1927 metų pabaigoje sukurtas gimnazijos moksleivių kepuraitės pavyzdys.
–  1928 m. balandžio 30 d. buvo įvesta pavasarinė uniforma.
Uždaryti Meniu